Dažnai kalbėdami apie finansines priemones ir jų įgyvendinimą, kalbame apie skaičius: lėšų apimtis, paraiškų statistiką, vidutines sumas ir pan. Tačiau už visų šių skaičių slypi žmonės – ūkininkai, kurie sunkiu ir kasdieniu darbu rūpinasi, kad visų mūsų namus pasiektų žemės ūkio produkcija, bei skatina šalies ekonominį augimą.
Pradedame reportažų ciklą, pasakojantį ūkių bei ūkininkų patirtis koronaviruo (COVID-19) pandemijos laikotarpiu, ir šiandien dalinamės UAB „Dembavos medelynas“ direktoriaus Gyčio Kuliešiaus pasakojimu.
–Trumpai papasakokite apie savo ūkį ir kokią veiklą vykdote?
– „Dembavos medelynas“ veiklą vykdo nuo 1992 m. ir yra įsikūręs Panevėžio rajone, Dembavos kaime. Vykdome dvi veiklas: turime verslinį 82 ha sodą, kuriame auginame obuolius, bei specializuotą 12 ha medelyną, kuriame patys dauginame ir auginame vaismedžių sodinukus, uogakrūmius, braškių daigus.
– Su kokiomis problemomis susidūrėte COVID-19 pandemijos akivaizdoje?
– 2019 m. mūsų obelų žiedai smarkiai nukentėjo nuo šalnų ir tais metais gavome 90 proc. mažesnį obuolių derlių nei įprastai. Tačiau tikėjome, dirbome toliau ir laukėme kitų metų pavasario sezono, kuomet kovo-balandžio mėnesiais prasideda prekyba vaismedžių sodinukais, uogakrūmių ir braškių daigais – šios sezoninės sodinukų prekybos metu gauname iki 45 proc. bendrovės metinių pajamų ir tai mums leidžia užtikrinti veiklos tęstinumą.
2020 metų pavasario sezoną pradėjome su dideliu optimizmu kovo mėnesį atidarydami firminę sodinukų parduotuvę Dembavoje. Tačiau nuo kovo 16 d. paskelbus karantiną parduotuvę teko uždaryti – bandėme situaciją gelbėti prekiaudami sodinukais internetu ir telefonu, bet mūsų pirkėjas labiau linkęs pats išsirinkti sau patinkantį augalą, nori apžiūrėti, pačiupinėti, pasikalbėti su konsultantu. Dėl šios situacijos sandėlyje liko daugiau nei 70 procentų neparduotos produkcijos – tad ne tik negavome pajamų, bet ir patyrėme papildomų priežiūros ir transportavimo sąnaudų.
„Įvestas karantinas paliko visas mūsų prekes sandėliuose.“
Kita sodinukų prekybos dalis vyksta didžiuosiuose prekybos centruose – dirbame su visais Lietuvoje veikiančiais apdailos, sodo ir statybinių medžiagų prekybos tinklais. Buvome pasiruošę 12 tūkst. įvairių sodinukų išvežimui į parduotuves: užsakytas transportas, augalai supakuoti ir paruošti transportavimui. Tačiau įvestas karantinas paliko visas mūsų prekes sandėliuose – ir vėl, tai ne tik negautos pajamos, tačiau ir išlaidos augalų išpakavimui, laistymui ir kitai priežiūrai.
Situacija šiek tiek pagerėjo tik po mėnesio, kuomet balandžio pradžioje buvo leista lauko prekyba – tuomet atnaujinome ir savo parduotuvės veiklą, ir sodinukai pasiekė didžiuosius prekybos centrus. Tačiau visa tai smarkiai sutrikdė mūsų pajamų srautus, nes atsiskaitymai už produkciją mus pasiekė jau tik birželio-liepos mėnesiais.
– Iš kur sužinojote apie Žemės ūkio paskolų garantijų fondo teikiamas lengvatines paskolas ir kaip vyko visas procesas?
– Dar birželio mėnesį kreipėmės į finansinių paslaugų tiekėjus dėl paskolų gavimo lengvatinėmis sąlygomis, tačiau gavome atsakymą, kad žemės ūkio subjektai yra per daug rizikingi ir jie renkasi skolinti mažiau rizikingiems projektams.
Apie ŽŪPGF teikiamas lengvatines paskolas sužinojome iš fondo internetinės svetainės, nes nuo gegužės mėnesio laukėme informacijos apie lengvatines paskolas nukentėjusiems nuo šalnų. Sužinojus apie tai, kad „KREDA – Aukštaitijos kredito unija“ teikia ŽŪPGF lengvatines paskolas, kreipėmės į juos.
„Atsakymą apie skirtą paskolą gavome per 3 dienas.“
Pradžioje netikėjome, kad viskas vyks taip greitai, sklandžiai ir geranoriškai, tačiau kredito įstaigos konsultantė p. Jurgita labai padėjo, priėmė ir suruošė reikalingus dokumentus paskolai gauti, o atsakymą apie skirtą paskolą gavome per 3 dienas. Šioje situacijoje pajutome realią naudą ir „šiltą“ bei „teisingą“ kredito unijos požiūrį į mus.
– Kaip gautos paskolos lėšos pagelbės Jūsų ūkiui?
– Šiuo labai užimtu ir intensyviu laiku, kai pas mus vyksta sodo derliaus skynimo darbai, greitas atsakymas ir pinigų gavimas labai palengvino mūsų darbą ir psichologinę būseną. Tai labai didelė paskata, tarsi spyris dirbti, auginti ir Lietuvoje parduoti lietuvišką produkciją.
„Tai labai didelė paskata, tarsi spyris dirbti, auginti ir Lietuvoje parduoti lietuvišką produkciją.“
– Kokias matote savo ūkio perspektyvas ateityje?
– Po labai sunkių kelių metų – kai 2017 m. patyrėme nuostolius dėl liūčių, 2018 m. obuolių supirkimo kainos buvo mažiausios per visus 20 metų, o 2019 m. užklupo šalnos – nepraradome tikėjimo savo vykdoma veikla. Sodininkystė yra didelių ir ilgalaikių investicijų reikalaujanti žemės ūkio šaka. Plėtros neplanuojame, tačiau kryptingai ir stabiliai vykdyti savo veiklą žadame ir ateityje.
– Ką patartumėte kitiems ūkiams, susidūrusiems su panašiomis problemomis?
– Mūsų patirtis šioje situacijoje parodė, kad reikia skaityti, domėtis, kas vyksta, ir nebijoti teirautis. Nenuleisti rankų ir tikėti, o jei tiki savo vykdoma veikla – atsiras galimybės ir žmonės, kurie padės.
– Dėkojame Jums už pokalbį.
